.

Termoputa

Fasadų šiltinimas

fasadu-siltinimas-apdaila-tinkamvimas

Kaip turi būti teisingai įrengiama nevėdinama išorinių sienų šiltinimo sistema su tinkuota arba plytelių apdaila.

DARBO REGLAMENTAS IR SĄLYGOS

Ši šiltinimo sistema naudotina visų rūšių gyvenamiesiems pastatams. Visais atvejais šiltinant pastatų išorines sienas ir tinkuojant plonasluoksniu tinku, būtina laikytis STR 2.01.10:2007 „Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos” reikalavimų. Pagal šiuos reikalavimus sienų šiltinimo sistema konkrečiose vietose turi atitikti konkrečią atsparumo smūgiams kategoriją. Sistemos atsparumo smūgiams kategorijas pateikia sistemos gamintojas.

Šio tipo šiltinimui gali būti naudojamas polistireninis putplastis, poliuretanas, mineralinė vata ir kitos tokiam tikslui skirtos medžiagos. Jų storis apskaičiuojamas pagal STR 2.05.01:2005 nuorodas. Sienas rekomenduojama šiltinti uždėjus stogo dangą, nuo atmosferos kritulių apsaugojus parapetus, karnizus ir kitas atviras horizontalias konstrukcijas virš šiltinamų sienų. Kad šiltinamose sienose būtų mažiau drėgmės, pastatuose turėtų būti baigti vidaus tinkavimo, grindų ir kitų konstrukcijų betonavimo darbai; pastatą būtina gerai vėdinti, patalpų oro santykinis drėgnis turėtų būti < 60 proc. Klijuojant šiltinimo plokštes, šiltinamo paviršiaus ir aplinkos oro temperatūra turi būti > 5laipsnių C.

KAD ŠALTIS NESISKVERBTŲ PER COKOLĮ

Pirmoji šiltinimo plokščių eilė turi būti dedama ant specialaus cokolinio profiliuočio. Jeigu atliekamas eksploatuojamo pastato su įtrauktu cokoliu papildomas šiltinimas, tai pirmąją šiltinimo plokščių eilę kartu su cokoliniu profiliuočiu rekomenduojama nuleisti žemyn ant cokolio > 100 mm ir papildomai įdėti šilumos izoliacijos intarpą. Jei cokolis yra ištrauktas, tada pirmoji eilė iškeliama aukščiau esamos cokolio linijos >100 mm. Tai daroma siekiant panaikinti šilumos tiltelį toje vietoje, kur cokolis jungiasi su aukščiau esančia siena, ir apsaugoti nuo peršalimo prie cokolio esančias pirmo aukšto grindis. Jeigu šiltinimo izoliacija nenuleidžiama arba neiškeliama, žiemą per cokolio viršų į patalpas smarkiai skverbiasi šaltis (1 pav.).

Cokoliniai profiliuočiai prie sienos tvirtinami specialiomis tam skirtomis smeigėmis. Jų kiekis ir įgilinimas parenkamas pagal smeigių gamintojų rekomendacijas, atsižvelgiant į šiltinamos atitvaros fizinį stiprį. Į tarpus tarp tiesių cokoliniu profiliuočiu ir įdubų sienose ar pamatuose ties smeigėmis dedamos specialios polimerinės tarpinės.

PLOKŠČIŲ TVIRTINIMAS

Šiltinimo plokštės prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos specialiais klijais. Klijai vientisai tepami plokščių kraštuose ir dar mažiausiai dviejose plokščių vidurinės dalies vietose. Klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. šiltinimo plokštės ploto. Taip daroma todėl, kad šiluma iš pastato negalėtų skverbtis į išorę per siūles ar per atsitiktinai pažeistas šiltinimo plokščių vietas. Kad nesusidarytų šilumos tiltelių, į sandūras tarp plokščių klijų nededama. Sandūrose pasitaikantys plyšiai užpildomi šiltinimo medžiagos atraižomis, o jeigu šiltinimui naudojamos polistireninio putplasčio plokštės, tada siūlės tarp jų gali būti užpildomos montažinėmis poliuretano putomis. Šilumos tiltelių pavojus būna mažesnis, jeigu šiltinimo plokščių briaunos daromos su falcais. Kai šiltinimo plokštės klijuojamos netinkamai, fasaduose gali atsirasti dėmių, plyšių, pro kuriuos į šiltinimo sistemą skverbsis vanduo su teršalais, nuo fasado gali kristi apdaila (2 ir 3 pav.).

Šiltinimo plokštės ant šiltinamo paviršiaus išdėstomos taip, kad atskirų plokščių eilių siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Šiltinimo plokštes pastatų kampuose būtina sujungti su užkaitais. Plokštės neturi būti jungiamos ties fasadų angų briaunomis.

Jeigu šiltinimui naudojamos santykinai mažos mineralinės vatos plokštės „Lamela” su plaušu, išdėstytu statmenai šiltinamam paviršiui, jų paviršius tepamas klijais ištisai.

Smeigėmis tvirtinama praėjus 2-4 paroms po to, kai plokštės buvo priklijuotos ir klijai pakankamai sutvirtėjo.

SVARBU. Kalant smeiges, reikia stengtis, kad šiltinimo plokščių struktūra nebūtų labai suslėgta, nes suslėgtose vietose plokštės blogiau izoliuoja šilumą.

Jei šiltinimo plokštės tinkuojamos plonasluoksniu tinku, smeiges reikia sukalti taip, kad jų galvučių viršus sutaptų su šiltinamų plokščių paviršiumi, t. y. būtų prieš armuotą tinką (4b pav.). Polistire-niniame putplastyje smeigėms gali būti išgręžtos specialios duobutės (4 c pav.). Jose įgilintos smeigės turi būti sandariai užkemšamos šilumos izoliacijos kamščiu (dangteliu). Jeigu šiltinimo plokštės padengiamos apdailos plytelėmis, smeigės kalamos per armuotą tinką, o jų galvutės paliekamos virš armavimo tinklelio. Kad tinkuojamos šiltinimo sistemos nesidefor-muotų, smeigės šiltinimo plokštėse turi būti išdėstomos atitinkama tvarka. Prie pastato kampų jų turi būti daugiau, nes tose vietose susidaro didesnės atplėšimo apkrovos.

Išsamias nuorodas, kaip plonasluoksniu tinku dengti šiltinimo sistemas, teikia ser-tifikuotas šiltinimo sistemas gaminančios įmonės.

TINKAVIMAS

Kad plonasluoksnis tinkas per greitai neišdžiūtų, nesupleišėtų ir nesumažėtų jo fizinis stipris, apdaila daroma tokiu metu, kai tinkuojant ir baigus darbą tinko paviršiaus neveikia tiesioginiai saulės spinduliai, nelyja ir nepučia stiprus vėjas. Plonasluoksnė tinko apdaila daroma, kai aplinkos oro temperatūra yra > 5 laipsnių C. Siekiant išvengti apdailos pleišėjimų bei mechaninių pažeidimų ties angų kampais ir briaunomis, angų kampai ir briaunos prieš vientisą tinkavimą yra armuojamos papildomais specialiais armavimo elementais.

Straipsnis paimtas iš: Fasadų šiltinimas.